Jau šią savaitę, lapkričio 13 dieną, didžiausia rudens kino šventė – Europos kino festivalis „Scanorama“ – atkeliaus į Alytų. Likus kelioms dienoms iki festivalio pradžios, pristatome žinomų žmonių įspūdžius ir rekomendacijas, ko negalima praleisti šių metų „Scanoramoje“. Festivalio filmai bus rodomi Alytaus kino teatre „Dainava“.
„Scanoramos 2025“ atidarymo filmas – festivalio gerbėjams puikiai pažįstamo islandų režisieriaus Hlynuro Pálmasono juosta „Ką palieka meilė“. Nepraleisti švelnios ir filosofiškos dramos rekomenduoja LRT.lt kultūros žurnalistė, aktorė, Europos kino akademijos narė Aistė Diržiūtė Rimkė:
„Filmo pavadinimas nuteikia sentimentaliai ir liūdnai, tad paradoksalu, jog filmas sušildo. It tas islandiškas megztinis, nors ir „kandančia“ vilna, bet nepamainomas šiaurėje, geografinėje ar mentalinėje. Būtent santykių šiaurėje atsidūrę ir pagrindiniai filmo veikėjai, išgyvenantys skyrybas.
Tą buvimą „tarp“ labai paprastai, bet savitai ir užčiuopia H. Pálmasonas. Šviesus liūdesys, viltis ir neviltis, o svarbiausia – meilė, kuri pasilieka, galbūt banali, galbūt paprasta, galbūt nesuprantama, bet tikra. Na, ir truputis islandiškos magijos horizonte.“
„Ką palieka meilė“ – lapkričio 13 d. 17.30 val.
Dainų autorė ir atlikėja Ieva Narkutė kviečia pamatyti Kanuose pristatytą prancūzų režisierės Alexe Poukine filmą „Kika“, pasakojantį apie vienišų mamų realybę ir jų nelengvą kelią į ekonominę nepriklausomybę:
„Jeigu šiemet iš festivalio programos išsirinksite „Kiką“, išvysite filmą apie kūną ir sielą. Filmą, kuris labai, labai švelniai pasakoja apie žmonių rūpestį vieni kitais ir pačias įvairiausias jo formas. Pamatysite daug keistų, gal trikdančių scenų, bet visos jos turės vidinę motyvaciją, todėl bus labai aišku, kodėl kadre vyksta tai, kas vyksta. Nes kartais takelis į sielą eina per kūną skausmo magistralėmis, ir nieko čia nepadarysi.“
„Kika“ – lapkričio 19 d. 17.30 val.
Savo rekomendacija dalijasi ir „Kino maniakas“ – jaunosios kino bendruomenės balsas, kurio vardu kalba kino mylėtojas Mykolas Diržinauskas. Jis atkreipia dėmesį į savitumu išsiskiriantį suomių kiną, kuriam atstovauja filmas „100 litrų aukso“:
„Pasakojimas apie dviejų sesių santykius gaminant stiprų suomių alkoholinį gėrimą sahti yra visai įdomus tarpusavio ryšio perteikimo pasirinkimas. Filme analizuojamos ne tik giminingų ryšių santykių temos, bet ir Lietuvai itin svarbi tema – alkoholizmas.
Turiu pabrėžti, kad tai yra komedija, tad gilių analizių čia nerasite, tačiau ir pasijuokti per daug negalėsite. „100 litrų aukso“ balansuoja kažkur per vidurį. Stilizuotos spalvos, komiškos situacijos ir gilesnių minčių užuomazgos padengia šią kino juostą magiška skraiste, po kuria žiūrovai galės ieškoti savojo šio filmo rakto.“
„100 litrų aukso“ – lapkričio 21 d. 16.00 val.
Tuo metu dėmesį į estetikos perlą – prancūzų režisierės Lucile Hadžihalilović filmą – „Ledo bokštas“ atkreipia mados žurnalistė Deimantė Bulbenkaitė.
„Ne visos pasakos turi gražią pabaigą, malonūs sapnai kartais virsta košmarais ir net gražiausi burtai suveikia kaip prakeiksmas. Žiūrint šį filmą, svarbu nepamiršti, kad estetiškai lėtas, kėdėje tarsi užliūliuojantis potyris iš tiesų ne migdo, o gan grubiai pažadina apsiblaususį žvilgsnį. Ir tarsi sako, kad tiek ekrane, tiek gyvenime pilna dviprasmybių“, – įspūdžiais dalijasi D. Bulbenkaitė.
„Ledo bokštas“ – lapkričio 15 d. 20.00 val.
Kino kritikė Neringa Kažukauskaitė dalijasi įžvalgomis apie amerikiečių režisieriaus Richardo Linklaterio filmą „Naujoji banga“.
„Amerikiečių režisierius Richardas Linklateris, kurdamas filmą „Naujoji banga“, rizikavo nepatikti abiem pusėms – tiek tiems, kurie niekada nemėgo prancūziškos „naujosios bangos“, tiek tiems, kurie ją garbina. Šis kino judėjimas, kilęs praėjusio amžiaus šeštajame dešimtmetyje Paryžiuje, iš tiesų paliko labai ryškų pėdsaką kino istorijoje. Filme „Naujoji banga“ pasakojama apie legendinį režisierių Jeaną-Lucą Godard’ą, filmuojantį savo debiutą – „Iki paskutinio atodūsio“, kuris amžiams pakeitė kino kalbą.
Kaip ekrane atkurti 1959-ųjų Paryžių? Laiką, kai jauni sinefilai gyveno tik kinu, rašė kritinius straipsnius žurnalui „Cahiers du cinéma“, rūkė be pertraukos ir svajojo patys kurti filmus? Kaip suvaidinti legendomis tapusius kino kūrėjus?
Linklateris surado įtikinantį pasakojimo būdą – iš pirmo žvilgsnio labai paprastą, tačiau veiksmingą. Jis ne rekonstruoja kino istoriją, o lengva, žaisminga intonacija pasakoja ją šiandieniniam žiūrovui. Pasakoja su didele meile šiems, iš tiesų, kino „šventiesiems“, kurių banga sukėlė tikrą potvynį kino istorijoje.“
„Naujoji banga“ – lapkričio 18 d. 18.00 val.
Į „Scanoramą“ sugrįžta ir dar vienas pažįstamas vardas – prancūzų režisierius Quentinas Dupieuxas. Šiemet festivalyje bus rodoma meno industrijos pasaulį ir spektaklių ištroškusią, vienišumo kamuojamą visuomenę kritikuojanti režisieriaus juosta „Nutikimas su fortepijonu“, apie kurią mintimis dalijasi aktorius Darius Gumauskas:
„Iš ankstesnių „Scanoramos“ festivalių, Dupiexą atsimenu kaip labai keistų filmų režisierių. Ir šį kartą jis toks, tik, atrodytų, vėl sukūręs naują metodą, nes iš pradžių nesupranti, kaip tą priimti, bet pakliūni į unikalų menininko pasaulį su savo vidine logika, pripranti prie žaidimo taisyklių, supranti, koks jis tragikomiškas ir liūdnas. Ir šiuolaikiškas. Ir toks keistas, kad negali atitraukti akių.“
„Nutikimas su fortepijonu“ – lapkričio 22 d. 18.00 val.
Europos kino festivalis „Scanorama“ Alytuje vyks lapkričio 13–23 dienomis.
Šiuos ir kitus festivalio filmus bus galima pamatyti Alytaus kino teatre „Dainava“.
